Trijų „milijonierių“ garažuose - 3,6 tūkst. automobilių, naudotais automobiliais prekiaujančių įmonių savininkai statosi namus ir naudojasi valstybės socialine parama

Paskelbta:

VMI informuoja, kad bendradarbiaudama su Kauno apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu ir Muitinės kriminaline tarnyba nustatė 3 gyventojus, kurių vardu įregistruota 3,6 tūkst. automobilių. Pavyko nustatyti 1,8 tūkst. automobilių vertę – 9,2 mln. litų (2,66 mln. Eur). Likusių – 1,8 tūkst. – automobilių vertė nenustatyta, nes automobilių „savininkai" negalėjo pateikti įsigijimo dokumentų.

„Milijonierių" trijulės rekordininkas – kaunietis, 2012-2014 metais savo vardu užregistravęs 2,7 tūkst. automobilių. Kaip teigia VMI vykdomo projekto „Ratai" darbo grupės vadovas Rolandas Ivaščenko, nė vienas iš trijų automobilius savo vardu registravusių asmenų neturėjo nei lėšų, nei fizinių galimybių per keletą metų įsigyti tiek automobilių.

„Tyrimo metu nustatyta, kad automobilius iš tiesų įsigydavo užsienio šalių piliečiai, kurie tariamiems savininkams kiekvieną kartą už dokumentų klastojimą sumokėdavo 50 litų atlygį. Šioje istorijoje siūlo galas turėtų atvesti pas tikruosius automobilių pardavėjus, kurie nesumokėjo nė lito mokesčių. Registruodami automobilius savo vardu ir faktiškai klastodami dokumentus, fiktyvūs savininkai dalyvauja mokesčių slėpimo schemoje",- pasakoja R. Ivaščenko, informuodamas, kad medžiaga perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri dėl dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pradėjo ikiteisminius tyrimus.

2014 metais įgyvendindama projektą „Ratai" ir bendradarbiaudama su Policija, Muitine, Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei atlikdama stebėsenos veiksmus, VMI surinko  informaciją apie 10 tūkst. parduoti skirtų transporto priemonių. Identifikuoti 284 fiziniai asmenys - „laisvieji agentai", besiverčiantys automobilių prekyba. 223 „laisvieji agentai" registravo automobilių prekybos individualią veiklą.

„Statistikos departamento duomenimis, variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta pernai sumažėjo 6,3 proc., tačiau pastebime tendenciją, kad nors ir mažėjo apyvarta, pradėjus įgyvendinti projekto metu numatytas priemones, legalizuojasi daugiau veiklą vykdančių gyventojų – pernai individualią veiklą prekybai naudotais automobiliais registravo beveik 2 kartus daugiau asmenų nei 2013 metais, steigiasi daugiau įmonių, o ne pirmi metai naudotų automobilių pardavimo veiklą vykdančios įmonės įdarbina naujus vadybininkus, kurie iki projekto vykdymo buvo „laisvieji agentai" ir veiklą vykdė šešėlyje,"- teigia projekto „Ratai" darbo grupės vadovas.

Teigiami ekonominių rodiklių pokyčiai vyksta ne tik legalizuojant veiklą ar įdarbinant daugiau darbuotojų. Yra įmonių, kuriose po atliktų stebėsenos ar kontrolės veiksmų pardavimai didėja milijonais: keliose tikrinamose įmonėse pajamos iš pardavimų, lyginant 2013 metų ir 2014 metų tuos pačius laikotarpius, didėjo net 5-7 milijonais litų. Rodikliai gerėja ne tik kontroliuotose įmonėse, bet ir kitose naudotų automobilių prekyba besiverčiančiose įmonėse: lyginant 2014 ir 2013 metus, jos 19 proc. daugiau sumokėjo mokesčių vienam pardavimo litui, bendra sumokėtų mokesčių suma padidėjo 8 proc., nors įmonių deklaruojami pardavimai smuko beveik dešimčia procentų.

Projekto metu stebimi ne tik automobilių prekybos veiklą vykdančių įmonių rodikliai, bet vertinama ir tai, ar įmonių savininkų išlaidos atitinka jų pajamas. Į VMI akiratį pateko naudotų automobilių prekyba ir krovinių pervežimu užsiimančios įmonės savininkas, 2009–2013 metais turėjęs nemažą grynųjų pinigų sumą, iš turimų lėšų statęsis namą, tačiau visus 5 metus naudojęsis valstybės socialinės paramos išmokomis. Negana to, atlikus įmonės savininko šeimos pajamų ir išlaidų analizę, verslininko pateikti paaiškinimai apie turimo turto kilmę neišsklaidė įtarimų, kad dalis pajamų yra „šešėlinės" kilmės.

VMI atkreipė dėmesį ir į įmonės vadovo šeimos santykinai mažas pajamas bei gana dideles išlaidas – šeimoje auga 3 nepilnamečiai vaikai, šalia įmonės biuro baigiamas pastatyti gyvenamasis namas, prižiūrima aplinka.

Nagrinėjant, iš kokių pajamų sukauptas verslininko turtas, paaiškėjo, kad jo ir jo sutuoktinės darbo užmokesčio pajamos nėra didelės, tad turimo turto kilmę gyventojas grindė abejotinomis piniginėmis dovanomis, gautomis iš tėvų bei įrodymais nepagrįstomis pajamomis iš žemės ūkio veiklos. Peržiūrėję bankų pateiktus duomenis mokesčių specialistai pastebėjo, kad visus 5 metus sutuoktiniai gavo socialinės paramos pinigines išmokas, apie kurias Mokesčių inspekcijai pateiktame paaiškinime paminėti „pamiršo". Parama buvo skiriama dėl mažų šeimos pajamų, todėl darytina išvada, kad tėvų „dovanas" - beveik 140 tūkst. litų bei kitas pajamas, teikiant prašymus paramai gauti, galimai buvo siekiama nuslėpti.

Informaciją dėl netikslių duomenų apie turimą turtą, santaupas ir gaunamas pajamas, siekiant gauti socialinę piniginę paramą, VMI perdavė savivaldybei, o patikrinimo metu sukaupta medžiaga apie įmonės veiklą bei jos savininko šeimos turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius yra naudojama atliekant tolesnius kontrolės veiksmus.

„Neįtikina įmonių mokamas „oficialusis" darbo užmokestis vadovams ir darbuotojams – po kelis šimtus per mėnesį – iš kurių sugebama pastatyti prabangius namus, įsigyti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų kainuojantį automobilį ir keletą kartų per metus nuvykti į vasaros ir žiemos kurortus užsienyje. Paaiškėjus, kad išlaidos viršija gaunamas pajamas, tokių asmenų VMI prašys pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti. Trūkstant rimtų įrodymų, rizikingų asmenų atžvilgiu gali būti pradėti tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo,"- pasakoja R. Ivaščenko, akcentuodamas, kad VMI šiemet tęsdama projektą „Ratai" ypatingą dėmesį skirs ir toms įmonėms bei asmenims, kurių ekonominės veiklos rodikliai negerėja.

Šaltinis www.vmi.lt